Juk mirštame tik mes, žmonės.

Mes žinome, kad mirsime – tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina...

Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, – ne tas pasaulis, kuriame gyvename šiandien, jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo.

Mirtis – Gyvybės teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas.

Tu negalėsi rinktis, kaip mirti. Ar kada. Tu tegali pasirinkti, kaip nori gyventi. Dabar.

Sprendimas susidraugauti su šia akimirka yra ego mirties pradžia. Ego niekada negalės susiderinti su dabartimi, kitaip sakant, su gyvenimu, nes pati ego prigimtis verčia jį ignoruoti dabar, jam priešintis ir jį niekinti.

Pragaras nėra tiesiog grįstas gerais norais; jis apsuptas sienų ir stogo iš jų. Taip, ir apstatytas baldais.

Žmonės bėgtų vienas nuo kito, jei nuolat matytų vienas kitą visiškai tokius, kokie jie yra.

Visa, ką teturime nuspręsti, yra tai, ką daryti su laiku, kuris mums duotas.

Ir laimė būna laikina it aidas
Trumpa it sapnas, it lakus šešėlis;

Mes nesame vieni, kiekviename iš mūsų gyvas kraujas tų, iš kurių jis prasidėjo. Mes esam tik upės vingiai, atplaukiančios iš toli ir niekad nesustojančios.

Kad ir kaip reiškiasi ego elgesys, esminis motyvas bus visad tas pats: noras išsiskirti, kontroliuoti, turėti daugiau valdžios, turėti daugiau visko.

Banko procentas nežino nei poilsio, nei pamaldų, jis darbuojasi ir naktimis, ir sekmadienį, ir net lietingomis dienomis.

Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų išmanymą.

Negalima liesti stabų: ant rankų liks paauksavimas.

Entuziazmas - užkrečiamas dalykas.

Beveik visi žmonės gali iškęsti nelaimes, bet jei norite išbandyti žmogaus charakterį, suteikite jam valdžią.

Mano ginklai nukreipti į pagrindinį priešą - į gyvulišką, vartotojišką ir, deja, kol kas visagalį principą: „Gyvenimas - malonumas“. Aš tvirtinu, kad tikras, vertas žmogaus malonumas yra suprasta ir sąmoningai atlikta pareiga.

Tiesa – tai, kas išlaiko bandymą.