Laisvas - tas, kuris sugeba matyti vienodai aiškiai ir tiesą, ir klaidas.

Įvairios privilegijos – tai laisvės ir teisingumo kapas.

Laisvė – tai žmogus. Netgi tam, kad paklaustum, reikia būti laisvam; kad pasiaukotum, reikia sau priklausyti.

Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.

Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.

Jiems teks pakeist kosmoso tvarką, baigt šaltąjį karą, jie turės elgtis kaip rūpestingi ir geri suaugusieji, atidūs vienas kitam, jie turės panaikinti badą Etiopijoj, baigt prekybą sekso vergais Tailande ir nutraukt kankinimus Argentinoj.

Žmogus aukščiausia aktyvumą pasiekia galėdamas mokytis suprasti, todėl, kad supratęs žmogus yra laisvas.

Pasaulio tikslas – proto viešpatija.

Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.

Geriausia kalėdinė dovanų iš visų, kurias galima rasti po eglute -  laiminga šeima, susibūrusi draugėn.

Aš paleidau ją, tačiau kažkas manyje taip ir nepaleido jos.

Gyvenime yra tik dvi tragedijos: pirma yra negauti to, ko trokšti, antra - tai gauti.

Sąžiningumas yra giriamas, bet badauja.

Neprivalote mylėti kiekvieno, ne kiekvienas privalo mylėti jus.

Nieko šiame pasaulyje nėra vientiso kaip luitas, viskas šiame pasaulyje yra tarsi mozaika.

Kas pirmas palygino moterį su gėle, buvo patabus poetas.

Klaida santykiauja su tiesa kaip miegas su pabudimu. Busdamas iš klaidos, žmogus su nauja jėga krypsta į tiesą.

Ginklams žvangant, įstatymai tyli.

Daugelis moterų laiko save moteriškomis ir mano gebančios įkvėpti. Jos sako: „Mano vyras daro viską, ką pasakau“, „Mano vadovaujamas kolektyvas dirba sėkmingai“ ir t. t.

Tai truputį baugina. Kad mes vis darome tuos pačius dalykus. Patys apie tai negalvojame. Savo gyvenimo nematome iš šalies.