Stripios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.

Pralaimėjimas paverčia kaulus titnagu, o kremzlę – raumenimis, pralaimėjimas daro žmones nenugalimus.

Kovos su blogiu priemonės kartais blogesnės už patį blogį.

Iš karo negalima laukti jokių gėrybių.

Manevravimas su armija suteikia pranašumą; su nedisciplinuota mase - pastato į didžiulį pavojų.

Mūšio laukas, kuriame kaunasi protas, baisesnis už mūšio lauką, kuriame mirštama,- jį sunkiau įdirbti negu dirvą.

Kare būtina pergalė, o ne užsitęsusios operacijos.

Jei suklystama netyčia, reikia atleisti.

Meilė užgęsta, kai nustoja pulsuoti jos pagrindinė dvasinė funkcija: nenutraukiamas domėjimasis kitu ir nuoširdus bendravimas.

Neatsimenu... tai buvo taip seniai. Bet Dievas baudžia, Dievas ištrina, Dievas užtemdo net prisiminimus.

Svarbūs tik tie klausimai, kuriuos žmogus užduoda pats sau.

Meilė nieko neatleidžia arba atleidžia viską.

Mes visi galime būti apsėsti. Aš to tikiuosi.

Pati žiauriausia tironija ta, kuri iškyla po teiseėtumo priedanga ir su teisingumo vėliava.

Mirties niekinimas – štai dorovinės jėgos pagrindą.

Laimė - tai veikla. Tokia jau mūsų prigimtis: sruvenantis upelis ir stovinčio vanedns kūdra.

Žmogus, kuriam skauda dantį, laiko laimingais visus, kurių dantys sveiki.

Tas, kuris gyvenimu žaidžia, visuomet pralaimi, o kuris nemoka sau įsakyti, tuoj pat tampa vergu.

Laikas yra didžiausias novatorius.

Knygos mus žavi, mums kalba, pataria, jas su mumis sieja kažkoks gyvas ir harmoningas artumas.