Juk mirštame tik mes, žmonės.

Mes žinome, kad mirsime – tiesą pasakius, vien tą ir težinome apie savo ateitį. Visa kita yra tik spėliojimai, kurie dažniausiai nepasitvirtina...

Pasaulis, kuriame gyvenome vakar, – ne tas pasaulis, kuriame gyvename šiandien, jis, kaip ir mes patys, nepermaldaujamai skrieja per begalybę pasitikti savo likimo.

Mirtis – Gyvybės teikėja, Gyvybės naikintoja, pradžia ir galas.

Tu negalėsi rinktis, kaip mirti. Ar kada. Tu tegali pasirinkti, kaip nori gyventi. Dabar.

Sprendimas susidraugauti su šia akimirka yra ego mirties pradžia. Ego niekada negalės susiderinti su dabartimi, kitaip sakant, su gyvenimu, nes pati ego prigimtis verčia jį ignoruoti dabar, jam priešintis ir jį niekinti.

Pragaras nėra tiesiog grįstas gerais norais; jis apsuptas sienų ir stogo iš jų. Taip, ir apstatytas baldais.

Kaip mokslininkas aš tikiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežastingumo ir loginės analizės atskaitos taško.

Žmogus planuoja, Dievas juokiasi.

Niekada neteikite neprašytų paslaugų.

Žmonija už didžias nelaimes iš dalies apdovanojama didžiomis pamokomis.

Meilė - ji lengva kaip vasaros plaštakė. Ji sunki kaip ant kapo akmuo. Ji tokia, kad netgi jos netekę, liekame turtingesni kažkuo.

Būkite taupūs, bet ne godūs.

Jei kultūros nėra žmonių širdyse, tai niekur daugiau jos būti negali.

Manau, kad svarbiausia moterims - nestatyti sau jokių apribojimų.

Krikščionybė išeis. Tai išnyks ir pasitrauks. Aš nežinau, kas pirmi išnyks: rokenrolas (rock n roll) ar krikščionybė. Mes esame populiaresni negu Jėzus. Jėzus buvo geras, bet jo sekėjai buvo stori ir įprasti.

Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.

Kai spauda laisva, o kiekvienas žmogus geba skaityti – viskas saugu.

Ramios praeities dogmos neatitinka audringos dabarties.

Žmonės ne visuomet būna tokie, kokie atrodo.

Meno kūriniams vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus jausmą ir protą, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai.

Meilė atneša tik šviesą ir laimę. Visos kančios, kurios yra suverčiamos meilei, neturi nieko bendro su meile. Mūsų kančios - tai tik mūsų išdidumas, pavydas ir savininkiškumas.

Karo pabaigą mato tik negyvėliai.