Vaisingiausias ir natūraliausias proto lavinimo būdas, mano nuomone, yra pokalbis.

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.

Žmonės, kurie viską pasveria ir įvertina savo protu, nepasikliaudami autoritetais ir niekuo aklai netikėdami, neretai laikosi nuomonės, kuri labai skiriasi nuo visuotinai priimtų pažiūrų.

Mūsų žmogiškasis protas tėra lengvabūdiškumo bei atsitiktinumų, taip pat vaikiškų, pirmiausia susidarytų vaizdinių kratinys ir sankaupa.

Reikia mąstyti plačiai: tas, kurio protas dirba tik viena kryptimi, greitai įgrįsta.

Kaip gali atsirasti žmogus, kuris džiaugtųsi menko perliuko ar akmenuko abejotiniu žvilgesiu, galėdamas stebėti kokią nors žvaigždę arba pačią saulę;

Kas naudojasi protu, niekados neims jo garbinti - jis per daug gerai tą protą pažįsta; tie, kurie jį garbina, juo nesinaudoja, sprendžiant jau vien iš to, ką jie apie jį šneka.

Per penkis metus aš niekada neturėjau rungtynių, kur mano komanda turėjo mažiau profesionalumo negu priešininkai.

Vidutinybė - negailestingai, nepailstamai kovoja su pranašesniais už save.

Eretikas yra tas, kuris myli savo tiesą labiau už TIESĄ. Jis išpažįsta savo pusiau tiesą vietoje tos, kurią surado žmonės.

Aš niekada neleidau, kad mokyklos lankymas trukdytų mano išsilavinimui.

Aš labiau bijausi kariuomenės 100 avių ir vadovaujant liūtui, negu kariuomenės 100 liūtų ir vadovaujant aviai.

Piktas žmogus panašus į anglį: jeigu nedegina, tai nors juodina.

Yra žmonių, kurie niekada neklysta todėl, kad jų niekada nevargina jokios protingos mintys.

Kai kvailys daro kažką, dėl ko gėdyjasi, jis visuomet pareiškia, kad tai - jo pareiga.

Vaisingiausias ir natūraliausias proto lavinimo būdas, mano nuomone, yra pokalbis.

Vyras, nė karto gyvenime nesupykdęs moters, yra nevykėlis.

Būna situacijų, kai melas – pati švenčiausia pareiga.

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.

Mūsų siauromis tamsiomis gatvelėmis šliaužia iš alkio degančiomis akimis skurdas, jam iš paskos seka pažaliavusiu veidu nuodėmė. Vargas pažadina mus iš ryto, o gėda miega kartu su mumis naktį.

Žavėtis – tai prielankiai pripažinti kitų žmonių panašumą į mus.

Gamta kartais sausoka, bet menas niekad neturi būti sausas.

Kuo labiau myli, tuo labiau kenti.

Pąsamonė panaši į povandeninę ledkalnio dalį - ji gerokai didesnė už sąmonę ir tuo pat metu nuo mūsų paslėpta.