Laisvas - tas, kuris sugeba matyti vienodai aiškiai ir tiesą, ir klaidas.

Jiems teks pakeist kosmoso tvarką, baigt šaltąjį karą, jie turės elgtis kaip rūpestingi ir geri suaugusieji, atidūs vienas kitam, jie turės panaikinti badą Etiopijoj, baigt prekybą sekso vergais Tailande ir nutraukt kankinimus Argentinoj.

Įvairios privilegijos – tai laisvės ir teisingumo kapas.

Laisvė – tai žmogus. Netgi tam, kad paklaustum, reikia būti laisvam; kad pasiaukotum, reikia sau priklausyti.

Žmogus yra pasmerktas būti laisvas.

Aišku, aš galėčiau apsieti ir be gėlių, bet jos padeda man išsaugoti pagarbą pačiam sau, nes įrodo, kad mano rankos ir kojos nesukaustytos kasdieninių rūpesčių. Jos – mano laisvės įrodymas.

Laisvė – ne dykinėjimas, o laisvas naudojimasis laiku, darbo ir veiklos pasirinkimas.

Asmeniniai poreikiai turi užleisti vietą visuomeniniams.

Nesėkmė keičia į gerą, sėkmė į blogą.

Dorumas nugali niekšybę, kaip vanduo įveikia ugnį.

Jeigu pradėčiau rūpintis išvaizda, nebebūčiau savimi.

Mintys - kaip ir žmonės: užsigeidęs negali kiekvienąsyk jų pakviesti, reikia palaukti, kol pačios ateis.

Laiko nesugrąžinsi. Gali be galo graužtis, kad iššvaistei jį ir gailėti, ko per jį netekai. Mirusiųjų ir savęs. Bet senolių išmintis sako, kad amžinai nesigrauši.

Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys.

Laimės paslaptis - susitaikyti su mintimi, kad pasaulis siaubingas.

Arba nebandyk, arba padaryk iki galo.

Mes, moterys, per daug nesirūpiname pasirodyti turinčios pinigų, kai jų išties turime.

Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi.

Uždrausti mums ką nors tolygu sukelti mumyse troškimą.

Ne tik per Kalėdas, bet ištisus metus, džiaugsmas, kurį suteiki kitiems, sugrįžta Tau su kaupu.

Atleisti turime ne tik kitiems. Atleisti turime ir sau. Už viską ką turėjome padaryti. Už viską, ko nesugebėjome. Negalime amžinai graužtis dėl to, kaip viskas galėjo būti.

Stripios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.