Kitus pažinęs yra įžvalgus;
Save pažinęs yra išmintingas.
Kitus nugalėjęs turi pranašumo;
Save nugalėjęs turi stiprumo.

Kai mes neskubame ir esame išmintingi, mes suvokiame, kad tik dideli ir verti dalykai egzistuoja nuolat ir absoliučiai, o mažytės baimės ir smulkūs malonumai tėra realybės šešėliai.

Uždrausti mums ką nors tolygu sukelti mumyse troškimą.

Kvailiausiai elgiasi tie, kurie vaikosi rūsčios ir sunkios dorybės ir ne tik atsisako gyvenimo saldumo, bet netgi patys užsikrauna skausmą, iš kurio negali laukti jokios naudos;

Tas, kuris pats pajuto blogį, gali jį pamiršti, o tas, kuris jį padarė – niekada.

Neatiduodamas žmogui savęs, neduodi jam nieko.

Nė pats velnias nieko negali padaryti žmogui, kol šis dar sugeba juoktis.

Asmeniniai poreikiai turi užleisti vietą visuomeniniams.

Nesėkmė keičia į gerą, sėkmė į blogą.

Dorumas nugali niekšybę, kaip vanduo įveikia ugnį.

Jeigu pradėčiau rūpintis išvaizda, nebebūčiau savimi.

Mintys - kaip ir žmonės: užsigeidęs negali kiekvienąsyk jų pakviesti, reikia palaukti, kol pačios ateis.

Laiko nesugrąžinsi. Gali be galo graužtis, kad iššvaistei jį ir gailėti, ko per jį netekai. Mirusiųjų ir savęs. Bet senolių išmintis sako, kad amžinai nesigrauši.

Kas niekada mylėti neprisieks, tas niekada ir žodžio nesulaužys.

Laimės paslaptis - susitaikyti su mintimi, kad pasaulis siaubingas.

Arba nebandyk, arba padaryk iki galo.

Mes, moterys, per daug nesirūpiname pasirodyti turinčios pinigų, kai jų išties turime.

Mirtis baisi, bet dar baisiau būtų suvokti, kad gyvensi amžinai ir niekada nemirsi.

Uždrausti mums ką nors tolygu sukelti mumyse troškimą.

Ne tik per Kalėdas, bet ištisus metus, džiaugsmas, kurį suteiki kitiems, sugrįžta Tau su kaupu.

Atleisti turime ne tik kitiems. Atleisti turime ir sau. Už viską ką turėjome padaryti. Už viską, ko nesugebėjome. Negalime amžinai graužtis dėl to, kaip viskas galėjo būti.

Stripios valstybės trokšta užgrobti svetimas žemes, o silpnos tik ginasi.