Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela.

Žmogus be tėvynės – tai smiltelė, pasmerkta laiko ir erdvės atsitiktinumų savivalei.

Paukščiai narvelyje man sukelia tokį pat gailestį kaip tautos vergovėje.

Neliks duonos su druska – liks tėvynė.

Šalis, kuri moka tapti galiūne, bet paskui nemoka savo galios riboti, pati užsitraukia antpuolius.

Neklausk, ką tau gali duoti valstybė, klausk, ką tu gali jai duoti.

Kiekvieno žmogaus sieloje yra miniatiūrinis jo tautos portretas.

Yra pažinimo aistra, lygiai kaip aistra muzikai. Be šios aistros nebūtų nei matematikos, nei tiksliųjų mokslų.

Kiekvienas sąžiningai atliekamas darbas naudingas, vadinasi, vertas pagarbos.

Lengva nuslėpti neapykantą, sunku nuslėpti meilę, o visų sunkiausia – abejingumą.

Neretai panieka palengvina širdį, bet niekada negali nuraminti.

Sėkmė yra pasekmė, bet tai neturi būti tikslas.

Jeigu pradėčiau rūpintis išvaizda, nebebūčiau savimi.

Mėgaukitės malonumais iškart, laimę dažnai sugadina ruošimasis, kvailas ruošimasis.

Kai dar buvau berniukas, vieną dieną sužinojau, kad dangus visai ne mėlynas. Perskaičiau, kad jis mums atrodo mėlynas, nes sugeria visą saulės šviesą, išskyrus mėlyną. Mėlyną spalvą jis atspindi, todėl jį tokį ir matome.

Taisyklės ir pavyzdžiai žudo genijų ir meną.

Nesėkmė keičia į gerą, sėkmė į blogą.

Aukštesnis pastatas, žemesnė moralė.

Nustebimas yra filosofijos šaknis.