Idealai, kurie apšvietė mano kelią ir laikas nuo laiko man suteikė drąsos, kad sutikčiau gyvenimą linksmai, buvo Geranoriškumas, Grožis ir Tiesa. Be giminystės jausmo su žmogiškomis būtybėmis, be užimtumo objektyviu pasauliu, be amžinos nepasiekiamybės mokslo ir meno srityse, gyvenimas man būtų atrodęs tuščias. Nuvalkioti žmonių dėmesio objektai – turtai, išorinė sėkmė, prabanga, – man visuomet atrodė niekingi.