Iš tylumos, lyg iš nieko palengvėle radosi ritmas. Įsiūbavo erdvę, jausmus, laiką, mintis ir žodžius. Tai kažkaip labai atitinka mano vidinę savijautą.

Tėvynė – tai šalis, kurioje įkalinta siela.

Sveikstu, bet gailiuosi ligos.

Kaukė nukrinta, o esmė pasilieka.

Praradusi dali savęs, jos jau negalėsiu atrasti.

Mano burna yra pilna sugedusių dantų ir mano siela iš supuvusių ambicijų.

Spręsdamas apie žmogų, nepasitikiu akimis. Tiesai nuo apgaulės atskirti turiu geresnį, tikresnį matą: sielos gėrio tegu ieškos siela.

Kaip mokslininkas aš tikiu, kad gamta yra tobula struktūra, matoma iš priežastingumo ir loginės analizės atskaitos taško.

Žmogus planuoja, Dievas juokiasi.

Niekada neteikite neprašytų paslaugų.

Žmonija už didžias nelaimes iš dalies apdovanojama didžiomis pamokomis.

Meilė - ji lengva kaip vasaros plaštakė. Ji sunki kaip ant kapo akmuo. Ji tokia, kad netgi jos netekę, liekame turtingesni kažkuo.

Būkite taupūs, bet ne godūs.

Jei kultūros nėra žmonių širdyse, tai niekur daugiau jos būti negali.

Manau, kad svarbiausia moterims - nestatyti sau jokių apribojimų.

Krikščionybė išeis. Tai išnyks ir pasitrauks. Aš nežinau, kas pirmi išnyks: rokenrolas (rock n roll) ar krikščionybė. Mes esame populiaresni negu Jėzus. Jėzus buvo geras, bet jo sekėjai buvo stori ir įprasti.

Mokėti rašyti eilėraščius dar nereiškia būti poetu: visos knygų lentynos užverstos šios tiesos įrodymais.

Kai spauda laisva, o kiekvienas žmogus geba skaityti – viskas saugu.

Ramios praeities dogmos neatitinka audringos dabarties.

Žmonės ne visuomet būna tokie, kokie atrodo.

Meno kūriniams vertinti mes niekada neturėsime nieko, išskyrus jausmą ir protą, o tai patys netiksliausi pasaulyje instrumentai.

Meilė atneša tik šviesą ir laimę. Visos kančios, kurios yra suverčiamos meilei, neturi nieko bendro su meile. Mūsų kančios - tai tik mūsų išdidumas, pavydas ir savininkiškumas.

Karo pabaigą mato tik negyvėliai.