Puikiausia žmogaus savybė - gebėjimas klausti.

Išmintingas žmogus, turėdamas pasauliui galią, gniaužte gniaužia savo valią ir pasaulyje žmonių mintis sudrumsčia. Visi lig vieno ausims savosioms pataikauja ir savoms akims, tačiau su išmintingu žmogumi visi sugrįžta kūdikystėn.

Mintys - kaip ir žmonės: užsigeidęs negali kiekvienąsyk jų pakviesti, reikia palaukti, kol pačios ateis.

Rūpestingumu, saikingumu ir savitvarda išmintingas žmogus gali susipilti salą, kurios potvyniai neužtvindys.

Išmintingas žmogus panašesnis ne į kanalą, o į baseiną. Kanalas toliau plukdo atitekantį vandenį, o telkinys išsilieja, kai būna sklidinas, taigi atiduoda vandens perteklių, nepatirdamas nuostolių.

Romanistai, atkakliai vedantys savo skaitytojus į lūšnas, retai aplanko jas patys. Ligų ir Mirties specialistus retai teprikalbinsi nueiti į ligoninę, kur jie ką tik numarino savo herojų.

Tikriausiai nelengva būti velniu tam, kurs gimė sparnuotas.

Draugą aš labiausiai myliu už jo trūkumus, apie kuriuos galima pakalbėti.

Ateitis mus jaudina, o praeitis laiko. Štai kodėl dabartis mums išslysta.

Tam, kad imtis analizuoti tai, kas akivaizdu, reikalingas neeilinis protas.

Visi žmonės prigimtimi lygūs.

Meilė yra gryna beprotybė. Tokia ji buvo visais laikais. Ji nepraeina. Ji nepraeina netgi tada, kai ją lydi kasdienybės ir audrų išbandymai. Ji atneša skausmą. Kai kada dar blogiau…

Nedidelis menas pasenti, menas - įveikti senatvę.

Giliausias protas yra tas, kuris labiausiai kenčia dėl savo ribotumo.

Namų židinys turi būti ne gyvenamoji vieta, o vieta, į kurią mes visada sugrįžtame.

Paniekintas gailestis gali virsti žiaurumu, kaip paniekinta meile – neapykanta.

Ir silpnas turi savo geluonį.