Mintys

Puikiausia žmogaus savybė - gebėjimas klausti.

Išmintingas žmogus, turėdamas pasauliui galią, gniaužte gniaužia savo valią ir pasaulyje žmonių mintis sudrumsčia. Visi lig vieno ausims savosioms pataikauja ir savoms akims, tačiau su išmintingu žmogumi visi sugrįžta kūdikystėn.

Nuo neatmenamų laikų ir per amžių amžius kažkas pasirodo visų apžiūrai.

Proto badas pražūtingas išmintingiesiems, o kvailius dusina mąstymas ir patarimai, iš proto nuovargio jie krinta it nuo smūgio. Vieni žmonės miršta, nes turi proto, kiti gyvena, nes neturi. Mokymasis yra gyvenimas išmintingiesiems ir lėta mirtis kvailiams.

Nedidelio proto žmonės paprastai smerkia viską, kas pranoksta jų išmanymą.

Nesupratę, kad mus supančių daiktų galėjo ir nebūti, mes nesuprasim, kad jie yra. Nepamatę tamsos, mes neįvertinsim šviesos. Išvydus visgi tamsą, šviesa mums atrodys akinanti, nelaukta ir nuostabi. Vienas iš nedaugelio tiesos juokelių - tas, kad nesuvokę savo menkumo, mes nieko nesuvoksim.

Tik išminčių patenkina tai, ką turi, o kvailys kankinasi niekindamas tai, ką turi.

Išprusimas išdidus, kad tiek daug sužinojo; išmintis nusižeminusi, kad žino tiek nedaug.

Išmintis - sielos skydas ir proto veidrodis, palaimintas tas, kas stengiasi jos įsigyti: nes ji - visų kilnių darbų dirva ir šaknis.

Išminties biblioteka brangesnė už visus turtus, ir jokios geidžiamybės nevertos su ja lygintis. Tas, kas tvirtina esąs tiesos, laimės, mokslo, net tikėjimo sekėjas, privalo tapti šių knygų mylėtoju.

Vaisingiausias ir natūraliausias proto lavinimo būdas, mano nuomone, yra pokalbis.

Pasakyti tinkamą frazę tinkamu laiku yra menas, bet nemažesnis menas yra tylėti. Tyla iškalbinga: kartais šitaip galima pritarti ar nuteisti; yra ir pašaipi, ir pagarbi tyla.

Perspėk kvailą - jis tavęs nekęs, perspėk išmintingą - jis tave mylės.

Su išmintimi ateina ir požiūrio platumas.

Išmintingas žmogus žiūri, ką daro, todėl susilaiko nuo negražių darbų ir rūpinasi pomirtiniu gyenimu; kvailys duoda valią geismams ir prašo Dievo išpildyti jo begrždžius troškimus.

Išminčiui aiški kosminė tvarka:
Kad jaunatis jau slypi delčioje,
Kad sužaliuos vėl nupjauta šaka,
Todėl negrūdoja jis bėdoje.

Kartais žmogus tiek daug dirba, kad pragyventų, jog užmiršta gyventi.

Tad žmogaus protui reikia suteikti ne sparnus, bet veikiau šviną ir sunkį, kad jie suturėtų kiekvieną jo šuolį ir skrydį.

Žmonės, kurie viską pasveria ir įvertina savo protu, nepasikliaudami autoritetais ir niekuo aklai netikėdami, neretai laikosi nuomonės, kuri labai skiriasi nuo visuotinai priimtų pažiūrų.

Kad ir ką mums skelbtų ar mokytų, nereikia pamiršti, jog tas, kuris mums ką nors duoda, ir tas, kuris iš mūsų ką nors ima, viso labo yra tik žmogus; ranka, duodanti tiesą, ir ranka, imanti ją, - abi mirtingos.

Išmintis, kurią žmogus turi tik teoriškai ir kuri netaikoma praktiškai, panaši į tuščiavidurę rožę, kuri savo spalva ir kvapu teikia malonumą kitiems, bet nuvysta neužmezgusi vaisiaus.

Mūsų žmogiškasis protas tėra lengvabūdiškumo bei atsitiktinumų, taip pat vaikiškų, pirmiausia susidarytų vaizdinių kratinys ir sankaupa.

Kitus pažinęs yra įžvalgus;
Save pažinęs yra išmintingas.
Kitus nugalėjęs turi pranašumo;
Save nugalėjęs turi stiprumo.

Reikia mąstyti plačiai: tas, kurio protas dirba tik viena kryptimi, greitai įgrįsta.

Išminčiui patarimų nereikia, o neišmanėliui jų per maža.

Mintys - kaip ir žmonės: užsigeidęs negali kiekvienąsyk jų pakviesti, reikia palaukti, kol pačios ateis.

Rūpestingumu, saikingumu ir savitvarda išmintingas žmogus gali susipilti salą, kurios potvyniai neužtvindys.

Mažiausiai suprantamus dalykus mes labiausiai esame linkę dievinti.

Kaip gali atsirasti žmogus, kuris džiaugtųsi menko perliuko ar akmenuko abejotiniu žvilgesiu, galėdamas stebėti kokią nors žvaigždę arba pačią saulę;

Išmintis yra tobulas, viršūnę ir gėrį pasiekęs protas.